Ar reikia vartoti vitaminus?

Ar reikia vartoti vitaminus?

Šiais laikais tapo madinga pirkti maisto papildus - vitaminų kompleksus. Tai tarsi duoklė sąžinei apraminti, Tačiau, jei labai norime būti ne avių banda, o sąmoningi vartotojai, turime ži­noti visus „už" ir „prieš". Tad šiame blogo straipsnyje apžvelgsime vitaminus ir pateiksime specialistų nuomonę apie jų vartojimą.

Medikai dietologai teigia, kad vitaminai - gyvybiškai svarbios medžiagos. Jų rei­kia, kad vyktų medžiagų apykaitos pro­cesas. Žmogaus organizmas vitaminų arba visai negamina, arba gamina labai mažai. Kokios yra vitaminų atsargos, pa­sakyti neįmanoma. Kai vitaminų stinga arba kai jų yra per daug, išsivysto hipo- ir hipervitaminozė. Jei valgote visavertj maistą, vitaminų papildomai vartoti ne­reikia. Jei jų trūksta, organizmas pats pa­sako. Akivaizdus pavyzdys - vaikas. Šis, kai jam pasiūlo rinktis iš kelių galimų va­riantų, renkasi spontaniškai, nesvarsty­damas, ar tai sveika, ar maistinga... Pa­našiai elgiasi ir suaugęs žmogus.

Vitaminai skirstomi į dvi grupes: tirpius vandenyje ir tirpius riebaluose. Riebaluose tirpūs: A, D, E, K vitaminai. Riebalai, esantys maiste, padeda šiems vitaminams patekti į orga­nizmą. Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kepenyse, kituose vidaus organuose ir riebaliniame audinyje. Jų perdozavus, ga­lima stipriai pakenkti sveikatai. Medikaisao, kad riebaluose tirpių vitaminų sukelta hipervltaminozė yra pavojingesnė nei tirpstančių vandenyje, ypač vitaminų A bei D. Jų perteklius - pavojin­gesnis nei trūkumas. Vitaminų A, K, D, E žmogaus organizmas gauna šš gyvulinės kilmės šaltinių, beje, jų dažnai vengiama dėl didelio cholesterolio kiekio.

Daugelis vitaminų vadinami keliais vardais. Tad pateikiame populiariausius, dažniausiai vartojamus terminus.

Vitaminas A (retinolis, antikseroftalminis). Įprastame maiste jo pakanka, tad papildomai vartoti reikia retai. Didžiausia šio vitamino koncentracija yra žuvų taukuose, gyvuliniuose maisto produk­tuose. Padauginus vitamino A gali pa­sireikšti toksikozė. Tai itin aktualu pa­augliams, kurie jaunatvinius spuogus gydo labai aktyviais vaistiniais vitamino A preparatais. Jei šio vitamino trūksta, pradeda šerpetoti, trūkinėti oda, gali sutrikti skrandžio bei kepenų veikla, pablogėti regėjimas, išsivystyti maža­kraujystė, mat nuo vitamino A priklau­so geležį pernešančio baltymo sintezė. Persišaldžius organizmas pasisavina iki 60% viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti.

Vitaminas D (kalciferolis, antirachitinis). Atras­tas kaip vitaminas, bet šiuo metu nustatyta, kad atlieka ir hormo­no funkcijas. Manoma, kad, kasdien būnant saulėje po 10 minučių, orga­nizmas visiškai apsirūpina vitaminu D. Nuo jo priklauso mineralinių medžiągų - kalcio, magnio, fosforo - apykaita organizme. Tad, jei trūksta vitamino D, kalcio ar magnio preparatų organizmas nepasisavins. Vitamino D perteklius gali sukelti pernelyg ankstyvą kaulų kietėjimą, nemigą, o dėl trūkumo vaikams išsivysto rachitas. Vegetarams, visiškai nevalgantiems gyvulinių maisto produktų, taip pat gali trūkti šios medžiagos.

Vitaminas E (tokoferolis, anhsterilinis) nuo seno laiky­tas atsakingu už lytinių liaukų funkciją, šiais laikais akcentuojamos jo antioksidantinės savybės. Šių biolo­giškai aktyvių medžiagų yra daugelyje augalinių produktų, ypač aliejuje, pie­no produktuose (ypač motinos), mė­soje, menkių kepenyse. Vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus, hor­monus ir fermentus nuo žalingo lais­vųjų radikalų poveikio. Be to, jis labai reikalingas ląstelių membranų stabilu­mui palaikyti, saugo vidinę arterijų sie­nelę nuo kalkėjimo, skatina greičiau gyti žaizdas. Svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies, mineralinių druskų apykaitai. Stiprina organizmo imunitetą, padeda odai išlaikyti drėg­mę, saugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio. Labai retai, kai trūksta šio vi­tamino, sutrinka nervų sistema, virškinimas. Pablogėja lytinė funkcija, padi­dėja savaiminio persileidimo rizika. Jei jo per daug, padidėja polinkis kraujuo­ti, nusilpsta organizmo imunitetas, su­trinka virškinimas, kamuoja nuovargis, įvairūs odos uždegimai.

Vitaminas K (filochinonas, antihemoraginis} yra svarbus kraujo krešėjimo elementas. (Žiurkių nuodams gaminti naudojamas vitamino K antagonistas, jis ir nužudo šiuos žvėrelius.) Jo dau­giausia gaunama valgant daržoves: sa­lotas, kopūstus, žirnelius, morkas ir kt. Vitaminas K - kartu su vitaminu D - da­lyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese. Jis didina organizmo atsparu­mą infekcijoms, padeda greičiau gyti žaizdoms. Šio vitamino trūkumai nėra labai akivaizdūs, todėl galvoti apie vi­tamino K papildus nėra būtina..

Vandenyje tirpūs vitaminai: B1, B2, B3, B6, B12, H, folio rūgštis, C, P ir kiti. Dietologai teigia- jei per daug suvartojate vandenyje tirpių vitaminų (nesvarbu, ar su maistu, ar tabletėmis), perteklius pašalinamas per inkstus. Kuo daugiau vitaminų suvartojama, tuo mažiau jų pasisavinama. Tada jie tiesiog nėra pasisavinami iš virškinamojo trakto.

Britų maisto standartų agentūra įspėja, kad, suvartojus per dieną daugiau kaip 1 g vitamino C, gali pradėti skaudėti pilvą, žmogus gali viduriuoti.

Vitaminas C (askorbo rūgštistis, antiskorbutinis) svarbus medžiagų apykaitai, saugo kai kurias biologiškai aktyvias medžiagas nuo ardomojo deguonies poveikio. Šio vitamino gausu vaisiuose, daržovėse, kepenyse Jis stiprina dantenas, dan­tis, kaulus ir kraujagysles, gerina gele­žies absorbciją, stiprina imuninę siste­mą, padeda greičiau užgyti žaizdoms. Šio vitamino daug gaunama su neperdirbtu maistu. Jis ypač jautrus karščiui deguoniui, šviesai, drėgmei. Gaminant maistą jo prarandama apie 40%. Kai vitamino C trūksta kraujuoja dantenos, lengvai atsiranda mėlynių, lėtai gyja žaiz­dos, ilgai kraujuoja iš nosies, gali sutrik­ti miegas, prasidėti depresija, išsivysty­ti katarakta, bronchinė astma. Vartojant šio vitamino ypač daug, jo rezorbcija smarkiai sumažėja. Gerokai daugiau vi­tamino C reikia ištikus stresui, kilus in­fekcijos pavojui ir valgant maistą, kuria­me yra daug baltymų. Rūkaliai pasisavi­na tik 60% į orgaizmą patekusio vitami­no C. Jo mažiau pasisavinama ir valgant daug saldumynų. Hipervitaminozės po­žymiai: pykinimas, vėmimas. Ypatingais atvejais inkstuose gali atsirasti akmenų.

B grupės vitaminai. Kartu jie padeda ištaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą, stiprina imu­ninės ir nervų sistemos funkcijas, skatina augti ir dalytis ląsteles. Taip pat padeda įveikti streso bei depre­sijos simptomus, jos priežastį. Visi B grupės vitaminai tirpsta vandeny­je, išplinta po visą kūną. Jų atsargos turi būti papildomos kiekvieną die­ną, o perteklius pasalinamas šlapi­nantis.

Vitaminas B1 (tiaminas, antineuretinis) valdo fermentus, dalyvaujačius angliavandenių apykaitos procese. Yra atsakingas už nervų, raumenų ir širdies veikla. Pagrindinis šaltinis- grūdų produktai. Tačiau aukščiausios rūšies miltuose šio vitamino bevek nėra (didžioji jo dalis apvalkale ir grūdo dage). Smarkiai perdozavus (kai dozė 100 kartų dktesnė nei paros norma) gali skaudėti galvą, prasidėti traukuliai, atsirasti silpnumas, alergija, sutrikti širdies ritmas.

Vitaminas B2 (riboflavinas, augimo vitaminas) greitina hormonų ga­mybos antinksčiuose procesą. Palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas. Jo gaunama su lapinėmis daržovėmis, grikiais, mėsa, žuvimi, pieno produk­tais. Kai šio vitamino trūksta, trūkinėja lūpų kampučiai, atsiranda anemija, gali išsivystyti seborėjinis dermatitas. Daugiau jo reikia nėštumo periodu, varto­jant kontraceptinius preparatus.

Vitaminas B3 (niacinas), arba vi­taminas PP. Jis padeda išgauti ener­giją iš riebalų ir angliavandenių, dalyvau­ja nervų ir virškinimo sistemos veikloje, turi įtakos lytinų hormonų susidarymui- padeda išlaikyti sveiką odą. Daug šio vi­tamino yra liesoje mėsoje, kepenyse, žuvyje, duonoje, ankštinėse daržovėse. Kai jo trūksta, skauda raumenis, vargina nemiga. Sutrinka atmintis ir mąstymas. Kai sergama alkoholizmu, kai sutrinka baltymų apykaita, trūksta vitamino B6 arba valgoma maisto, kuriame yra mažai baltymų, šio vitamino reikia daugiau. Jei paros dozė didesnė nei 100 mg, plečiasi kraujagyslės, niežti odą, pykina, skauda galvą, atsiranda alergija.

Vitamino B6 (piridoksolis, antidermitinis) atsargos (apie 80-90%) kaupiamos raumenyse. Jo yra visose daržovėse, žuvyse, mėsoje, pieno pro­duktuose. Šis vitaminas būtinas imuni­nei sistemai stiprinti. Jis dalyvauja išski­riant energiją iš maistingųjų medžiagų, padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams ir antikūnams, dalyvauja virš­kinimo ir nervų sistemos darbe, palaiko sveiką odą. Šio vitamino trūksta retai, bet, jei taip atsitinka, pakinta oda, kan­kina nuovargis. Menstruacijų metu dėl jo trūkumo nereguliariai kraujuojama, at­siranda spuogų. Nemažai nėščiųjų py­kina, atsiranda edemų. Perdozavus (kai vartojama ilgai ir po daug) sutrinka ner­vų sistemos veikla.

Vitaminas B12 (ciankobalaminas) kaupiasi kepenyse, jo atsargų užtektų 5-7-eriems metams. Šio vitamino be­veik nėra augaluose. Šiek tiek jo gau­nama valgant kepenis, inkstus, širdis, žuvį, kiaušinius. B12 dalyvauja gaminantis ląstelėse genetinei medžiagai (ši svarbi kraujodarai, plaukų maišelių ir žarnyno ląstelėms), padeda išlaikyti sveiką nervų sistemą. Kai jo trūksta vystosi mažakraujystė. Papildomai būtina vartoti vegetarams.

Folio rūgštis, arba vitaminas B9 (BC, antianeminis) kaupiasi kepenyse. Gausu visose žalialapėse daržo­vėse, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuo­se, piene. Ši rūgštis svarbi ląstelių augi­mo bei atkūrimo procesams, reikalinga naujiems raudoniesiems kraujo kūneliams kaulų čiulpuose susidaryti, palai­ko sveiką nervų sistemą. Vitamino B12 ir folio rūgšties preparatais gydoma anemija. Vitaminas B9 nėščiosioms pa­deda išnešioti vaisių. Apdorojant mais­tą nemažai folio rūgšties prarandama. Daugiau jos reikia sergant žarnyno li­gomis ar epilepsija, alkoholizmu, nar­komanija, kepenų ligomis, mažakrau­jyste, vartojant kontraceptinius prepa­ratus, sutrikus virškinamojo trakto vei­klai. Labai didelė folio rūgšties dozė gali maskuoti vitamino B12 trūkumą. Dėl šios priežasties gali gimti neišne­šiotas arba negyvas kūdikis.

Vitaminas H (biotinas, antiseborėjinis) dalyvau­ja riebalų ir angliavandenių apykaitos procese. Šiek tiek jo yra vi­suose augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose. Daugiausia piene, jau­tienoje, mielėse, kepenyse, kiaušinių tryniuose. Trūksta jo retai, nes daug sintetina žarnyno bakterijos. Papildo­mai vartoti nesiūloma. Trūkti gali tiems žmonėms, kurie mėgsta žalius kiau­šinius. Jei taip yra, išsivysto atopinis arba seborėjinis dermatitas, sutrinka nervų sistema, nuplinkama.

Panašūs straipsniai

Palikti atsiliepimą`

Visi laukeliai yra privalomi

Vardas:
El pašto adresas: (Nepublikuota)
Komentaras: